Kiekvienam yra tekę vežti augintinį į veterinarijos kliniką procedūroms, operacijoms su narkoze. Visada paprašome nemaitinti gyvūno 8-12val iki numatomos narkozės, pasirašyti sutikimą dėl operacijos atlikimo, paaiškiname apie riziką, apie priežiūrą po operacijos ir galiausiai klausiame – ar norėsite atlikti augintiniui kraujo tyrimus prieš narkozę? Dažnas šeimininkas pasimeta – o ar reikia? Ar būtina? Ką parodys tyrimai? Kaip tai susiję su operacija?
Kraujo tyrimai prieš operaciją nėra privalomi, tačiau vertiname klientus, kurie renkasi juos atlikti. Ne tik gyvūno šeimininkui, bet ir gydytojui ramiau procedūros metu, žinant, jog pacientas neturi rimtų sveikatos bėdų, galinčių operacijos eigą pasukti nemalonia linkme, o net jei taip nutinka – atlikę tyrimus žinome konkrečias negalavimų priežastis ir galime operatyviai suteikti pagalbą.
Visiems, kam teko susidurti, ne naujiena, jog jokia žmonių medicinos procedūra su bendrąja anestezija neatliekama be išsamių kraujo tyrimų, širdies veiklos patikrinimo. Veterinarijoje ir medicinoje gausu dvigubų standartų, tačiau savo mylimiems pacientams linkime viso ko geriausio, tad prašome šio svarbaus momento nepalikti nesureikšminto. Kiekvienam pacientui prieš operaciją rekomenduojame atlikti tiek morfologinį, tiek biocheminį kraujo tyrimą.
Morfologinis, dar vadinamas bendras kraujo tyrimas apibūdina kraujo ląstelių sudėtį, parodo bendrą organizmo būklę, tačiau mums svarbiausia prieš operaciją įsivertinti kraujo krešumo, „tirštumo“ rodiklius, siekiant nustatyti galimą kraujavimo riziką operacijos metu ir būti pasiruošus šią būklę suvaldyti. Jei prieš operaciją kraujo tyrimo rezultatai rodo „tirštą“ kraują – operacijos tuomet statome lašelinę, skystiname kraują, o jei atvirkščiai – leidžiame krešumą skatinančius vaistus, kad išvengtume nukraujavimo rizikos. Taip pat prieš operaciją atliekamas morfologinis tyrimas yra puiki proga įvertinti gyvūną profilaktiškai – morfologinio tyrimo rezultatuose galime aptikti organizme vykstančius uždegiminius procesus, užsikrėtimą parazitais ar alerginį įsijautrinimą ir net įtarti kai kurias virusines ar retas autoimunines ligas. Profilaktinis įvertinimas ypatingai svarbus jei Jūsų gyvūnui niekada nėra atliktas morfologinis kraujo tyrimas – kai kurių lėtinių ligų atvejais, realūs simptomai išryškėja gana vėlai, o ankstyvos, besimptomės ligos stadijos jau puikiai matomos kraujo tyrimų rezultatuose. Taip pat gyvūnui po operacijos pasijutus prastai, prieš procedūrą atliktas morfologinis tyrimas – puikus atspirties taškas tyrimo palyginimui su kraujo tyrimu atliktu jau esant negalavimo požymiams. Tokiu atveju iš karto matome tam tikrus pakitusius rodiklius ir pagal juos galime greitai nustatyti negalavimo priežastį bei padėti pacientui.
Tuo tarpu biocheminis kraujo tyrimas atliekamas siekiant įvertinti inkstų bei kepenų būklę, funkciją. Šie organai aktyviai dalyvauja narkozei sukelti naudojamų vaistų ir jų metabolitų šalinime iš organizmo. Operacijai einant į pabaigą, organizmas pradeda skaidyti narkozei sukelti naudotas vaistines medžiagas, o jų likučiai pradedami šalinti, tad darbą pradeda būtent inkstai ir kepenys. Jei jų veikla sutrikusi, sulėtėjusi, nesklandi (o dar blogiau, jei gydytojas tuo negalėjo įsitikinti prieš pradėdamas operaciją) atsigavimas po narkozės gali užtrukti, būti sunkus, gali atsirasti ir nemalonių, kartais pavojingų gyvybei simptomų – stiprus apsvaigimas, vėmimas, haliucinacijos, baimė, kūno atvėsimas, dusulys, širdies ritmo sutrikimai. Atsibudimui po narkozės užtrukus itin ilgai, gali negrįžtamai sutrikti inkstų veikla. Tokiu atveju gydytojams tenka skatinti atsibudimą papildomais vaistais, kurie taip pat gali sąlyginai pakenkti sunkiai funkcionuojantiems šalinimo organams. Tokių situacijų galime išvengti, gyvūno sveikatos būklę patikrinę iki operacijos, o jei rezultatai neramina – neskubią procedūrą su narkoze atidėdami iki kito kontrolinio kraujo tyrimo po paskirto gydymo. Kai kuriais atvejais, aptikę nežymius nukrypimus nuo normų biocheminio tyrimo rezultatuose, procedūros neatidėsime, tačiau parinksime narkozės schemą, atitinkančią gyvūno būklę, minimaliai darančią žalą sutrikusiai šalinimo organų veiklai. Dar vienas svarbus momentas – biocheminio tyrimo metu tikrinama gliukozė – kaip jau žinome, prieš narkozę gyvūnų rekomenduojame nemaitinti 8-12val., tad tai puikus momentas pasitikrinti stabilų gliukozės kiekį kraujyje. Gyvūnui atvykus procedūrai su narkoze, atlikus kraujo tyrimus, pasiruošimą, anesteziją, operaciją ir laukiant kol gyvūnas atsibus, gali būti praėjęs net iki 18-24val. neėdimo laikas. Kai kuriems gyvūnams ima drąstiškai kristi gliukozės kiekies kraujyje – atsiranda būklė vadinama hipoglikemija, kurios metu gyvūnas gali jaustis itin silpnas, prarasti sąmonę, to pasekoje gali būti pakenkiami ir svarbiausi organai bei jų veikla. Prieš operaciją patikrinę gliukozės kiekį ir matydami jį gana žemą, skirsime gliukozės priedą į lašelinę procedūros metu ir seksime gliukozės kiekį kraujyje visa gyvūno buvimo laiką klinikoje. Deja, neturėdami galimybės patikrinti šio rodiklio prieš operaciją, galime susidurti su nemalonia staigmena, kuomet gyvūno gyvybiniai rodikliai staigiai prastėja, o priežastis neatlikus kraujo tyrimo – nežinoma.
Siekiame visų planinių ir skubių chirurginių procedūrų ir operacijų metu užtikrinti maksimalų paciento saugumą ir geriausią paslaugų kokybę, prie to galite prisidėti ir Jūs – nenumokite ranka į kraujo tyrimų svarbą, net jei Jūsų mylimas augintinis jaučiasi puikiai!