Sterilizacija, kastracija, laparoskopinė sterilizacija
Gyvūnų kastracija yra dažniausiai atliekama chirurginė operacija, kurios metu, siekiant kontroliuoti nepageidautiną gyvūnų dauginimąsi bei norint ateityje išvengti tokių sveikatos problemų, kaip lytinių organų infekcijos, piometra (gimdos uždegimas), vėžys (pieno liaukų ar sėklidžių vėžys) ir kt., pašalinami gyvūno lytiniai organai.
Lazdynų gyvūnų klinikoje atliekame minimaliai invazyvias laparoskopines kastracijas. Šios procedūros metu per 1 ar 2 nedidelius pjūvius pašalinamos kiaušidės/sėklidės. Lyginant su įprasta chirurgine operacija, laparaskopinės operacijos metu yra mažiau pažeidžiami ir traumuojami audiniai, todėl užtikrinamas greitesnis ir lengvesnis gijimas, o gyvūnas patiria mažiau diskomforto.
Kokiais atvejais ir dėl kokių priežasčių reikėtų atlikti gyvūno kastraciją:
- Jeigu nekastruoti kačių patinai yra laikomi namuose rujos metu, jie gali jaustis labai susierzinę, nes negali patenkinti natūralaus potraukio poruotis. Dėl to gali išsivystiti nepageidaujama elgsena. Nekastruoti katinai dažnai žymi teritoriją ir „nupurškia” visus namus nepageidaujamu kvapu, jie taip pat yra linkę būti aršesni, ginti savo teritoriją, gali būti agresyvūs kitų augintinių atžvilgiu. Jeigu nekastruotas katinas yra išleidžiamas į lauką, jis turi didesnę tikimybę užsikrėsti tokiomis virusinėmis ligomis, kaip kačių imunodeficitas ar leukemija, kurie plinta per įkandimus, įdrėskimus. Kastruoti katinus galima nuo 5-6 mėn. amžiaus.
- Nekastruoti šunų patinai yra linkę sirgti prostatos, sėklidžių, šlapimo sistemos ligomis. Jie taip pat yra labiau linkę į agresiją, teritorijos ginimą. Nedidelių veislių šunų patinus kastruoti galima nuo 8 mėn. amžiaus, didesnius šunis įprastai kastruoja nuo vienerių metų amžiaus.
- Nesterilizuotos kačių patelės yra linkusios sirgti įvairiomis kiaušidžių, gimdos, pieno liaukų ligomis. Rujos metu jos taip pat jaučia labai didelį diskomfortą, ką išreiškia garsia vokalizacija. Katės periodiškai (gali net ir kas savaitę) rujoja viso veisimosi sezono metu, kuris Lietuvoje trunka apie 9 mėn. Ruja katėms sukelia daug streso, išsekina organizmą. Kastruoti kačių pateles galima nuo 6 mėn. amžiaus.
- Nesterilizuotoms šunų patelėms dažnai pasireiškia kiaušidžių cistos, pūlingi gimdos uždegimai, mastocitomos, pseudonėštumai ir kitos kritinę gyvūno būklę sukeliančios ligos. Jų išvengti galima laiku atlikus kastraciją. Tai padaryti rekomenduojama po pirmos rujos praėjus 2-3 mėn.
Kaip pasiruošti procedūrai?
Svarbu žinoti, jog prieš atliekant kastraciją, gyvūnas turi būti 12 val. nešertas – taip sumažinama aspiracijos rizika.
Atvežus gyvūną kastracijai, pirmiausia yra pasirašomas sutikimas dėl operacijos ir gyvūnas stacionarizuojamas. Po operacijos gydytojas susisiekia su jo savininku, papasakoja, kaip sekėsi procedūra ir informuoja, kada galima atvykti pasiimti augintinio. Kastracija, priklausomai nuo gyvūno rūšies ir lyties, gali trukti nuo 15 min. iki 2 val. Taip pat prireikia papildomo laiko, kol gyvūnas pilnai atsibunda iš narkozės. Todėl atvežus gyvūną kastracijai, reikia nusiteikti, jog klinikoje gali tekti jį palikti 3 valandoms ar net ilgiau.
Įprastai pooperacinis laikotarpis visiems gyvūnams beveik nesiskiria. Po operacijos gyvūnams rekomenduojama kelias savaites vengti didelio krūvio, šokinėti ant paviršių, kelioms dienoms gali būti skiriami vaistai nuo skausmo. Taip pat turi būti naudojamos apsaugos priemonės (apsauginė apykaklė ar specialus rūbelis), kurios apsaugo nuo žaizdų išsilaižymo, siūlų ištraukimo, infekcijos įnešimo. Apsaugos priemonių dažniausiai neprireikia tik katinams, nes jiems atliekant kastraciją nėra naudojami siūlai.
Taip pat svarbu žinoti, ką daryti, jeigu užregistravus katę ar kalę kastracijai, ji surujojo. Kastracija rujos metu smarkiai padidina nukraujavimo riziką, kadangi visos gimdos kraujagyslės būna išsiplėtusios, o jos audinys labai jautrus ir trapus. Rekomenduojame palaukti, kol katė nustos rujoti ir kastruoti ją po rujos praėjus bent savaitei. Jeigu surujojo šunų patelė, ją kastruoti rekomenduojama po rujos praėjus 2-3 mėn.
Galimi klausimai prieš laparoskopinę operaciją
Sparčiai populiarėjančios laparoskopinės operacijos tausoja gyvūnų sveikatą ir užtikrina greitesnį gijimą. Šiame video sužinosite atsakymus, galinčius kilti ruošiantis tokiai operacijai.
D.U.K.
Kuo skiriasi kastracija nuo laparoskopinės kastracijos?
Kastracijos metu kačių ir šunų patelėms yra daromas gan didelis pjūvis pilvo srityje ir pašalinamos kiaušidės bei gimda.
Laparoskopinės kastracijos metu yra daromi 2 nedideli pjūviai pilvo srityje, ir naudojant kamerą bei darbinius kanalus, pašalinamos kačių ar šunų patelių kiaušidės. Ši technika pranašesnė tuo, jog mažiau traumuojami audiniai, viskas greičiau sugyja, sukeliama mažiau diskomforto gyvūnui, jaučiamas mažesnis pooperacinis skausmas.
Kur galima atlikti laparoskopinę kastraciją ir koks gydytojas ją atliks?
Lazdynų gyvūnų ligoninėje, Bukčių g. 8. Laparoskopinę kastraciją atlieka patyrusi veterinarijos gydytoja dr. Rūta Noreikaitė-Bulotienė.
Kodėl reikia kastruoti gyvūnus?
Gyvūnų kastracija ne tik padeda apsisaugoti nuo nereikalingo gyvūnų populiacijos didinimo, tačiau sumažina riziką sirgti sunkiomis ir dažnai sunkiai pagydomomis ar nepagydomomis ligomis. Gyvūnų lytinių organų pašalinimas taip pat padeda koreguoti nepageidaujamą jų elgesį.
Kada galima atlikti kastraciją?
Katinų patinus galima kastruoti nuo 5-6 mėn., pateles – nuo 6 mėn. amžiaus. Smulkių veislių šunų patinus galima kastruoti nuo 8 mėn. amžiaus, didesni šunys įprastai kastruojami nuo vienerių metų amžiaus. Šunų pateles rekomenduojama kastruoti po pirmos rujos praėjus 2-3 mėn.
